Vilnos paslaptys, arba kodėl naujagimiui užmauna vilnones kojines?
Apie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?
Gydomosios savybės
Manoma, kad vilnos poveikis panašus į akupunktūrą, o mezgimas bene geriausiai malšina stresą. Įrodyta, kad natūrali vilna pasižymi skausmą slopinančiomis, uždegimą mažinančiomis ir organizmą stiprinančiomis savybėmis. Beje, stipriausiu gydomuoju poveikiu pasižymi nedažyta natūrali šiurkšti vilna. Kiekviena tauta labiausiai „gerbia“ vis kitų gyvūnų vilną: vieni – avių, kiti – kupranugarių, treti – šunų ir t.t. Gyvūnų vilna paprastai skiriasi savo minkštumu, tačiau pagrindinės savybės labai panašios. Ne veltui sakoma, kad natūralios medžiagos – sveikiausios, tai pasakytina ir apie vilną: apsikloję ar apsirengę tikros vilnos daiktą, neprakaituosite ir nesušalsite – vilna puikiai prisitaiko prie kūno temperatūros, t.y. sulaiko tik tiek šilumos, kiek reikia, bet neskatina prakaituoti. Vilna sugeria net iki 40 proc. drėgmės nesijaučiant šlapiam ir neleidžia kūnui greitai atvėsti. Tas pats pasakytina ir apie vilna prikimštas pagalves – miegodami ant jų tikrai nesuprakaituosite. Tai itin aktualu šusti linkusiems kūdikėliams (tik nepamirškite, kad įprasto storio pagalvės kūdikiams visiškai netinka).
Ar žinote, kad?
Nuo senų senovės žmonės gydė įvairias ligas naudodami skirtingų gyvūnų vilną. Pavyzdžiui, paūmėjus radikulitui, žmonės aprišdavo juosmenį triušių kailiukais (plauku į vidų) arba šuns vilnos skara, moterišką bėdą mastitą gydė aprišdami krūtis grietine išteptais triušių kailiukais, o smulkių sąnarių skausmus malšindavo dėvėdami kupranugarių ar šunų vilnos kojines bei pirštines.
Manoma, kad sveikiausi rūbai – tai „kandantys“ megztiniai iš ožkų ar avių vilnos. Jie gerina kraujotaką, odos būklę ir nervų sistemos veiklą. Minkštos avių ar ožkų vilnos rūbus patariama dėvėti žmonėms, sergantiems inkstų ligomis.
Keli žodžiai apie kūdikėlius
Nuo senų senovės žmonės migdydavo kūdikius iškloję lopšį gyvūnų kailiu, dažniausiai – avikailiu. Mokslininkai pritaria, kad tai ir naudinga, ir sveika. Kailyje susidaranti „oro pagalvė“ apsaugo ploną kūdikio odą nuo perkaitimo, prakaitavimo, išdžiūvimo. Atliekant bakteriologinius avių kailių tyrimus paaiškėjo, kad juose nesiveisia mikroorganizmai (be abejo, jei avis buvo sveika). Ir šiandien gydytojai nepamiršta stebuklingų vilnos savybių. Vos gimusiems kūdikėliams patariama užmauti šiurkščios vilnos kojinaites, jos paskatins mažylio kraujotaką ir neleis sušalti mažoms kojytėms. Šaltą žiemą kūdikius taip pat patariama rengti vilnoniais rūbeliais, ypač kepurytėmis, kojinytėmis ir pirštinytėmis. Natūralios vilnos gaminiuose kūdikio odelė neprakaituos, taigi išvengsite erzinančių pašutimų ir būsite tikri, kad jūsų mažylis nesušals. Kita vertus, net ir suprakaitavus (jei vis tik neapskaičiavote, kaip parengti mažylį), vilnoniai gaminiai šildys. Jeigu nenorite rengti šiurkščių rūbų, puiki alternatyva minkšta ir plona merinosų avių vilna, dar vadinama merinosų vilna. Ji tinka net ir apatiniams rūbams, pvz., kūdikio marškinėliams siūti. Dar viena svarbi ypatybė – šie gaminiai nelinkę sukelti alergijos.
Kam natūrali vilna gali netikti?
Pirmiausia – sergantiesiems bronchų astma. Natūrali vilna gali sukelti dusulio priepuolius, tačiau tai nėra taisyklė be išimčių.
Vilna gali netikti ir tuomet, jeigu esate alergiški dulkėms, naminių gyvūnų kailiui ir pan., tokiu atveju namuose verčiau neturėti natūralios vilnos kilimų bei natūralaus plauko kailinių.
Šunų augintojai pastebi, kad natūralus gyvūnų kailis gali sukelti nemotyvuotos agresijos priepuolius šunims – paprasčiausiai jie užuodžia svetimo gyvūno kvapą ir gina savo teritoriją arba „atranda” medžiotojo instinktą. Taigi būkite atsargūs.
Priežiūros ypatumai
Vilna nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Ji blunka, išdžiūsta, pasidaro trapi. Skalbti vilnonius gaminius geriausia šiltame, vos 40ºC vandenyje, skalauti – tokios pat temperatūros vandenyje. Skalbdami angoros ar merinoso vilnos gaminius į skalavimo vandenį įpilkite glicerino (1 šaukštas glicerino 10 L vandens), tada plaukas nesivels. Norėdami išsiaiškinti, ar vilnonis gaminys bluks, išskalbkite mažą audinio gabalėlį muiliname vandenyje, įvyniokite į baltą medvilninį audinį ir palyginkite. Rezultatą pastebėsite tuoj pat.
Tai įdomu
• norint perlaužti vilnos plaukelį, jį reikėtų perlenkti apie 20 000 kartų
• kontaktuodama su atvira liepsna, ji ne užsidega, bet iš lėto anglėja, lyg svylanti mediena
• beisbolo kamuoliuke suvyniojama apie 150 m vilnos plaukelių
• daugiau nei pusė pasaulio vilnos gaunama Pietų pusrutulyje, o 3/4 jos suvartojama Šiaurės pusrutulyje
Manoma, kad vilnos poveikis panašus į akupunktūrą, o mezgimas bene geriausiai malšina stresą. Įrodyta, kad natūrali vilna pasižymi skausmą slopinančiomis, uždegimą mažinančiomis ir organizmą stiprinančiomis savybėmis. Beje, stipriausiu gydomuoju poveikiu pasižymi nedažyta natūrali šiurkšti vilna. Kiekviena tauta labiausiai „gerbia“ vis kitų gyvūnų vilną: vieni – avių, kiti – kupranugarių, treti – šunų ir t.t. Gyvūnų vilna paprastai skiriasi savo minkštumu, tačiau pagrindinės savybės labai panašios. Ne veltui sakoma, kad natūralios medžiagos – sveikiausios, tai pasakytina ir apie vilną: apsikloję ar apsirengę tikros vilnos daiktą, neprakaituosite ir nesušalsite – vilna puikiai prisitaiko prie kūno temperatūros, t.y. sulaiko tik tiek šilumos, kiek reikia, bet neskatina prakaituoti. Vilna sugeria net iki 40 proc. drėgmės nesijaučiant šlapiam ir neleidžia kūnui greitai atvėsti. Tas pats pasakytina ir apie vilna prikimštas pagalves – miegodami ant jų tikrai nesuprakaituosite. Tai itin aktualu šusti linkusiems kūdikėliams (tik nepamirškite, kad įprasto storio pagalvės kūdikiams visiškai netinka).
Ar žinote, kad?
Nuo senų senovės žmonės gydė įvairias ligas naudodami skirtingų gyvūnų vilną. Pavyzdžiui, paūmėjus radikulitui, žmonės aprišdavo juosmenį triušių kailiukais (plauku į vidų) arba šuns vilnos skara, moterišką bėdą mastitą gydė aprišdami krūtis grietine išteptais triušių kailiukais, o smulkių sąnarių skausmus malšindavo dėvėdami kupranugarių ar šunų vilnos kojines bei pirštines.
Manoma, kad sveikiausi rūbai – tai „kandantys“ megztiniai iš ožkų ar avių vilnos. Jie gerina kraujotaką, odos būklę ir nervų sistemos veiklą. Minkštos avių ar ožkų vilnos rūbus patariama dėvėti žmonėms, sergantiems inkstų ligomis.
Keli žodžiai apie kūdikėlius
Nuo senų senovės žmonės migdydavo kūdikius iškloję lopšį gyvūnų kailiu, dažniausiai – avikailiu. Mokslininkai pritaria, kad tai ir naudinga, ir sveika. Kailyje susidaranti „oro pagalvė“ apsaugo ploną kūdikio odą nuo perkaitimo, prakaitavimo, išdžiūvimo. Atliekant bakteriologinius avių kailių tyrimus paaiškėjo, kad juose nesiveisia mikroorganizmai (be abejo, jei avis buvo sveika). Ir šiandien gydytojai nepamiršta stebuklingų vilnos savybių. Vos gimusiems kūdikėliams patariama užmauti šiurkščios vilnos kojinaites, jos paskatins mažylio kraujotaką ir neleis sušalti mažoms kojytėms. Šaltą žiemą kūdikius taip pat patariama rengti vilnoniais rūbeliais, ypač kepurytėmis, kojinytėmis ir pirštinytėmis. Natūralios vilnos gaminiuose kūdikio odelė neprakaituos, taigi išvengsite erzinančių pašutimų ir būsite tikri, kad jūsų mažylis nesušals. Kita vertus, net ir suprakaitavus (jei vis tik neapskaičiavote, kaip parengti mažylį), vilnoniai gaminiai šildys. Jeigu nenorite rengti šiurkščių rūbų, puiki alternatyva minkšta ir plona merinosų avių vilna, dar vadinama merinosų vilna. Ji tinka net ir apatiniams rūbams, pvz., kūdikio marškinėliams siūti. Dar viena svarbi ypatybė – šie gaminiai nelinkę sukelti alergijos.
Kam natūrali vilna gali netikti?
Pirmiausia – sergantiesiems bronchų astma. Natūrali vilna gali sukelti dusulio priepuolius, tačiau tai nėra taisyklė be išimčių.
Vilna gali netikti ir tuomet, jeigu esate alergiški dulkėms, naminių gyvūnų kailiui ir pan., tokiu atveju namuose verčiau neturėti natūralios vilnos kilimų bei natūralaus plauko kailinių.
Šunų augintojai pastebi, kad natūralus gyvūnų kailis gali sukelti nemotyvuotos agresijos priepuolius šunims – paprasčiausiai jie užuodžia svetimo gyvūno kvapą ir gina savo teritoriją arba „atranda” medžiotojo instinktą. Taigi būkite atsargūs.
Priežiūros ypatumai
Vilna nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Ji blunka, išdžiūsta, pasidaro trapi. Skalbti vilnonius gaminius geriausia šiltame, vos 40ºC vandenyje, skalauti – tokios pat temperatūros vandenyje. Skalbdami angoros ar merinoso vilnos gaminius į skalavimo vandenį įpilkite glicerino (1 šaukštas glicerino 10 L vandens), tada plaukas nesivels. Norėdami išsiaiškinti, ar vilnonis gaminys bluks, išskalbkite mažą audinio gabalėlį muiliname vandenyje, įvyniokite į baltą medvilninį audinį ir palyginkite. Rezultatą pastebėsite tuoj pat.
Tai įdomu
• norint perlaužti vilnos plaukelį, jį reikėtų perlenkti apie 20 000 kartų
• kontaktuodama su atvira liepsna, ji ne užsidega, bet iš lėto anglėja, lyg svylanti mediena
• beisbolo kamuoliuke suvyniojama apie 150 m vilnos plaukelių
• daugiau nei pusė pasaulio vilnos gaunama Pietų pusrutulyje, o 3/4 jos suvartojama Šiaurės pusrutulyje
Parengė vidaus ligų gydytoja rezidentė Viktorija Matulevičienė
"Sveikas žmogus" 2008 m. Nr. 2
Sveiki
AtsakytiPanaikintio kokia būtų tapkučių 38 dydžio kaina?